- umarus
- umarùs, -ì adj. (4) BŽ546, NdŽ, ùmarus, -i (1) NdŽ
1. LsB263, BŽ546, Rtr, NdŽ, KŽ smarkus, veržlus, greitas.
umariaĩ adv. NdŽ, KŽ: Tėvas umariai į jį atsisuko rš. Karvelis nusigando ir umariai pasislėpė tankumyne rš. ║ staigus, netikėtas: Tos gentės, neturėdamos kuomi gintis nuo umarių užpuolių savo kaimynų, gynėsi nuog jų tikyba bei tautyste savo BsV VIII.2. MŽ255, N, BŽ495, LVI224, Rtr, NdŽ, KŽ ūmus, greitai užsidegantis, karštas: Umarùs žmogus [K]. Ta moteris su savo umariu būdu galėjo kiekvieną rytą atsirasti rš. 3. R57, MŽ, MŽ75 godus; rajus, ėdrus: Ant obuolių tas veršis baisiai umarùs: tik puola, tik ryna Rs.
Dictionary of the Lithuanian Language.